Spalio 4 dieną Dembavos bendruomenės nariai keliavo į savo pirmąją kaip bendruomenės kelionę į Gelgaudiškių dvarą. Kaip sakoma pirmas blynas būna prisvilęs, bet šis blynukas anaiptol neprisvilo. Kelionė buvo labai įdomi, o svarbiausia linksma ir informatyvi. Nors savaitgalį teko keltis kelionės dalyviams anksčiau nei įprastai, bet, manau, nei vienas nesigailėjo. Prieš akis laukė beveik 200 kilometrų, kurie linksmoje kompanijoje visai neprailgo. Keliaujant link tikslo stabtelėjome ir aplankyti kitas Nemuno pilis, dvarus, skardžius, bei gražius kraštovaizdžius apžvelgti. Kas netingėjo galėjo užkopti į Raudonės pilies bokštą, ar tiesiog pasivaikščioti.
Kelionės tikslas - Gelgaudiškių dvaras buvo pasiektas laiku ir dar visai nepavargus. Dvaro viduje mūsų laukė teatralizuotas gidės pasirodymas. Dvaro viduje visus sužavėjo autentiškos ir pasakiško grožio koklinės krosnys. O smalsuolius labiausiai nustebino galimybė įžengti į vis dar restauruojama dvaro pusę, kur pamatėme kaip baisiai atrodo suniokotas šitoks gražus kultūrinis paveldas.
Teatralizuotas pasirodymas nesibaigė vien tuo, kad gidės yra persirengusios dvaro ponių apdarais, Dembavos bendruomenės keliauninkai taip pat buvo pamokyti ir senųjų dvaro šokių. Tai privertė šyptelėti ne vieną, nors buvo ir nepanorusių parodyti savo šokimo įgūdžius, bet tikrai niekas neatsispyrė kakavos degustacijai, bei vietinių suprgyčių valgymui.
Prieš grįžtant atgal užsukome dar į vieną neseniai restauruota Lietuvos dvarą, bei surengėme pikniką. Smagu kaip draugiškai visi surengė bendrą stalą, gaila, kad pati nepagalvojau jog reiktų kažką pasiimti, bet kaip sakoma iš klaidų mokomasi
Tikiuosi, sulauksime ir daugiau panašių kelionių, kadangi tai suartina bendruomenės narius, bei suteikia noro kurti gražesnę kaimynystę.
Vilda Lukaitytė
Kelionės tikslas - Gelgaudiškių dvaras buvo pasiektas laiku ir dar visai nepavargus. Dvaro viduje mūsų laukė teatralizuotas gidės pasirodymas. Dvaro viduje visus sužavėjo autentiškos ir pasakiško grožio koklinės krosnys. O smalsuolius labiausiai nustebino galimybė įžengti į vis dar restauruojama dvaro pusę, kur pamatėme kaip baisiai atrodo suniokotas šitoks gražus kultūrinis paveldas.
Teatralizuotas pasirodymas nesibaigė vien tuo, kad gidės yra persirengusios dvaro ponių apdarais, Dembavos bendruomenės keliauninkai taip pat buvo pamokyti ir senųjų dvaro šokių. Tai privertė šyptelėti ne vieną, nors buvo ir nepanorusių parodyti savo šokimo įgūdžius, bet tikrai niekas neatsispyrė kakavos degustacijai, bei vietinių suprgyčių valgymui.
Prieš grįžtant atgal užsukome dar į vieną neseniai restauruota Lietuvos dvarą, bei surengėme pikniką. Smagu kaip draugiškai visi surengė bendrą stalą, gaila, kad pati nepagalvojau jog reiktų kažką pasiimti, bet kaip sakoma iš klaidų mokomasi
Tikiuosi, sulauksime ir daugiau panašių kelionių, kadangi tai suartina bendruomenės narius, bei suteikia noro kurti gražesnę kaimynystę.
Vilda Lukaitytė
RSS Feed